4 pažadas galvos širdžiai ir sveikatai. Lk 21, 12–19 „Nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris“
Turinys
Lapkričio 8-oji — Europos sveikos mitybos diena! Lapkričio 8-ąją — Europos sveikos mitybos dieną — visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų. Nes neteisinga mityba — vidinio diskomforto, antsvorio ir rimtų ligų priežastis.
Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas - tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų pirmosios hipertenzijos apraiškos. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai — taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą.
Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo hipertenzija retas pulsas, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų angliavandeniai ir hipertenzija poreikius atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti.
Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla.
Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. Mitybos subalansavimas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maisto racione turi būti Normalios racionalios mitybos sąlygos galimos tik esant energijos pusiausvyrai — kai gaunamas su maistu energijos kiekis per parą atitinka išeikvotos energijos kiekį.
Maisto produktuose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų, vandens ir kitokių junginių. Dažniausiai sudaro daugiau kaip pusę paros maisto kalorijų.
Poilsis naktį: ką patariama daryti prieš miegą, o ko – ne?
Beveik visi angliavandeniai gaunami iš augalinių produktų, išskyrus pieną, vienintelį gyvulinės kilmės produktą, kuriame yra daug angliavandenių laktozės. Gausiai vartojantys angliavandenių žmonės tunka, jiems anksti pradeda vystytis aterosklerozė, gali sutrikti riebalų ir angliavandenių apykaita, pablogėti kasos veikla, susidaryti palankios sąlygos susirgti cukriniu diabetu, sumažėti darbingumas.
Maiste ypač nepageidautinas cukraus perteklius. Jo šaltiniai yra cukringi produktai ir konditerijos gaminiai: cukrus, medus, saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai ir kt.
Cheminės riebalų savybės priklauso nuo riebiųjų rūgščių santykio. Organizme riebalai gali sintezuotis ne vien iš maisto riebalų, bet ir iš angliavandenių, o kartais — baltymų. Riebalų organizme mažėja badaujant, o daugėja tunkant.
„Sukurk man tyrą širdį“
Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles.
Problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokiame pavidale jis cirkuliuoja kraujyje. Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį. Jeigu su maistu gauname per mažai cholesterolio, gali suaktyvėti jo gaminimas organizme Moncevičiūtė — Eringienė, Baltymai reikalingi organizmo augimui, fiziniam ir protiniam vystymuisi.
Tai sudėtingi aminorūgščių junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose.
Baltymai sudaryti iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto. Baltymų funkcijos: struktūrinė funkcija — jie yra jungiamojo audinio, membranų, tarpląstelinės medžiagos, sausgyslių ir kremzlių sudedamoji dalis; apsauginė funkcija — kraujo baltymas fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjimo procese ir apsaugo organizmą nuo nukraujavimo, patekus į organizmą svetimų medžiagų, susidaro antikūnai ir jas neutralizuoja; medžiagų pernašos funkcija — hemoglobinas transportuoja deguonį kraujyje; katalizinė funkcija - ląstelėse cheminių reakcijų eigą spartina fermentai; signalinė funkcija - išorinėje ląstelės membranoje yra baltymų molekulių, kurios sugeba keisti savo tretinę struktūrą, reaguodamas į išorinius dirgiklius, kaip temperatūra, pH pokyčiai, šviesa.
Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio. Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais.
Su džok terapijos patarimai. Kaip sumažinti per didelį kraujospūdį
Sudaro 70 proc. Jis reikalingas kaip įvairių mineralinių ir organinių druskų tirpiklis, perneša maisto medžiagas ir apykaitos produktus, padeda išlyginti organizmo temperatūrą. Žmogui skysčių derėtų išgerti 1,5 -2,2 litro per dieną. Apie pusę šio kiekio 4 pažadas galvos širdžiai ir sveikatai su maistu. Reikia valgyti vandeningus produktus — šviežias daržoves ir vaisius, gerti šviežias sultis, valgyti kruopų košes.
Su vandeniu iš virškinimo trakto pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Mineralinės medžiagos skirstomos į makro ir mikro elementus. Makro elementai — kalcis, fosforas, geležis, natris, kalis, magnis, chloras ir kt. Kalcis svarbus kaulams, širdžiai, nervų sistemai. Jo per parą 4 pažadas galvos širdžiai ir sveikatai 1 g.
Gydytojų patarimai, kokius organizmo rodiklius stebėti ir kokių pagrindinių gyvensenos taisyklių laikytis — tokie paprasti, kad vangiai besikeičianti mirtingumo nuo ŠKL statistika išties stebina. Gydytojai sako — 4 priemonės iš tiesų padeda kovoti su širdies ligomis, tačiau žmonėms trūksta sąmoningumo, žinių, o kartais ir elementarios meilės sau. Suprantama, kad nesinori galvoti apie tai, kaip rytoj pačiame jėgų žydėjime gali gauti miokardo infarktą arba staiga gali sustoti širdis. Vis dėlto atrandame laiko ir lėšų apdrausti turtą, save ir vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, nuo netikėtų išlaidų — vadinasi, natūralus savisaugos instinktas nepradingo, bet reikia laiku jį pažadinti.
Fosforas kartu su kalciu pagrindinė kaulų ir raumenų sudedamoji dalis, jis įeina į raumeninio ir nervų audinių fermentų sudėtį. Per parą reikia 1,5 — 2 g.
Geležis — kraujo sudedamoji dalis, įeina į raumenų, kepenų fermentų sudėtį. Natris padeda reguliuoti osmosinį spaudimą ir skysčių reakciją. Kalis įeina į ląstelių protoplazmos sudėtį, didina ląstelių sienelių laidumą.
Mikroelementų maisto produktuose yra labai mažai, matuojama mikrogramais. Jie yra būtini, nes reguliuoja medžiagų apykaitą. Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, 4 pažadas galvos širdžiai ir sveikatai ir režimo.
Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius - maistas geriau suvirškinamas. Virškinimo sistema pailsi naktį, miegant. Ji turi ilsėtis ne mažiau, kaip val.
Maisto produktus, kurie turi daug gyvulinių baltymų ir riebalų, reikia vartoti dieną ar rytą, nes jie skatina medžiagų apykaitą, dirgina nervų sistemą, apsunkina miegą. Vakare geriau vartoti pieną, kefyrą, varškę, daržovių salotas, vaisius. Paros maisto raciono energetinės vertės dalis kiekvienam valgymui priklauso nuo darbo veiklos pobūdžio, fizinio krūvio ir amžiaus.
Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis.
Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Norint pagerinti bei pagreitinti maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą organizme, maistas termiškai apdorojamas.
Pakaitinti baltymai ir angliavandeniai pasisavinami lengviau. Šiluma veikia ne tik teigiamai, bet ir neigiamai: dėl aukštos temperatūros poveikio dauguma organizmui reikalingų maisto medžiagų visiškai arba iš dalies suyra. Verdant ne tik suardomos maisto medžiagos, bet ir sunaikinami įvairūs mikroorganizmai.
Mikroorganizmai žūsta, kai verdamo produkto viduje pasiekiama 75ºC temperatūra. Virdamos daržovės netenka iki 50 procentų vitamino C. Neluptose daržovėse išlieka daugiau vitaminų, nes odelė - tai puikus barjeras, neleidžiantis vitaminams patekti į vandenį.
Gydytojos patarimai, kaip saugoti kraujagysles sergant diabetu
Verdant maisto produktus vandenyje prarandama daugiausia vitaminų, nes didelė jų ar dėl to padidėja hipertenzija yra tirpūs vandenyje.
Kepant maistas paprastai kaitinamas trumpiau negu verdant, tačiau kepimo temperatūra yra daug aukštesnė negu virimo. Be to, kepant vartojami riebalai, o jų ir taip dažnai vartojame per daug.
Orkaitėje maistas kepa ilgiau.
Todėl, pavyzdžiui, orkaitėje keptos bulvės netenka tiek pat vitaminų kaip ir virtos. Kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai. Kepant maistą įkaitintuose riebaluose išsaugoma daugiau vitaminų, tačiau maisto produktai prisigeria riebalų ir būna labai kaloringi. Garuose virtame maiste išlieka beveik du kartus daugiau vitaminų nei virtame įprastai, nes produktai neturi tiesioginio kontakto su skysčiu.
Garuose ruoštas maistas ypač tinka tiems, kurie siekia sveikai maitintis ar laikosi dietos, nes gaminant maistą gariniame troškintuve nereikia riebalų. Produktai išlieka sultingi ir neprikepa prie indo sienelių dėl jame susidariusios drėgmės.
- „Sukurk man tyrą širdį“ - eagles.lt
- Hipertenzija ir šampanas
- Lk 21, 12–19 „Nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris“ - eagles.lt
Gaminant garuose nuodingų medžiagų nesusidaro. Mikrobangų krosnelėje maistas yra veikiamas elektromagnetinių bangų. Jų poveikis gali būti įvairus - pradedant nuo paprasto pašildymo ir baigiant molekulinės struktūros suardymu.
Biologinės ląstelės pirmiausia žūva nuo didelės temperatūros.
- Receptai hipertenzijai gydyti liaudies gynimo priemonėmis
- Psalmė, viena vertus, grįsta Senojo Testamento mintimi, kad širdis ir širdį pripildanti dvasia yra dvi pagrindinės galios, kuriomis žmogus gyvas 2.
- Hipertenzija nuo alkio
- Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Jei gyvos ląstelės veikiamos taip, kad neperkaistų, tuomet suardoma DNR struktūra ir sugadintos ląstelės pradeda gaminti naujas sugadintas ląsteles. Vienos sugadintos ląstelės organizmas sunaikina kitas ląsteles kaip priešiškas, kitos sveikos žūva pačios, o trečios vadinamos vėžio ląstelėmis, kadangi organizmas neatpažįsta jų kaip blogų, ir jos dauginasi. Tokios ląstelės skirstomos į piktybines ir nepiktybines. Gaminant mikrobangų krosnelėje, maisto sudėtis nesikeičia.
Biologiniai organizmai ir vitaminai gali žūti tik dėl perkaitimo. Taigi vieni vitaminai ir bakterijos išlieka, kitos žūva.
Lk 21, 12–19 „Nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris“
Jų išgyvenimas priklauso nuo esančių riebalų, vandens ir cukraus molekulių temperatūros. Dėl nepilnavertės mitybos, kai maiste trūksta žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti būtinų medžiagų, sumažėja organizmo atsparumas ir darbingumas. Dabartiniame amžiuje dauguma žmonių dirba sėdėdami, vengia nereikalingų judesių, skaniai ir sočiai valgo. Todėl nenuostabu, kad daugėja ligų, susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimu.
Dažniausiai maitinamasi gyvulinės kilmės riebiu maistu ir mažai vartojama augalinių produktų. Tuo tarpu daržovės, vaisiai ir uogos yra svarbi žmogaus maisto raciono dalis. Maisto produktuose arba paruoštame maiste turi būti įvairių sudėtinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir kt.
Juk iš tokių medžiagų sudarytas ir žmogaus organizmas. Taigi subalansuota mityba yra labai reikšminga. Kasmet spalio ąja minima Pasaulinė maisto diena. Beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos PSOmaisto sauga kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai, o 40 proc.
Pranešti klaidą
Taip pat PSO skelbia, kad maistu plintančios ligos kliudo socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, daro žalą nacionalinei ekonomikai, turizmui ir prekybai. Solidarizuojamės su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos susirūpinimu, kad nesveika mityba yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, tam tikrų vėžinių susirgimų rizikos veiksnys.
Tačiau nesaugus maistas taip pat gali būti užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniu. Pastaraisiais metais Europos ir pasaulio visuomenės rūpesčiu tapo per maistą plintančių zoonozių sukėlėjų didėjantis atsparumas antimikrobiniams vaistams.
Europos šalių pranešimuose pažymimas su maistu plintančių zoonozes sukeliančių Salmonella ir Campylobacter atsparumas kai kuriems, ypač svarbiems, antimikrobiniams vaistams.
