7 paprasti žingsniai į širdies sveikatą. 5 paprasti žingsniai, kaip pradėti gyventi sveikiau

Sekite mus:

Tokiu laiku sergantys hipertenzija jaučiasi žymiai blogiau, pacientus, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, dažniau ištinka stenokardijos priepuoliai. Pasak jos, vasarą ženkliai padaugėja žmonių skundų dėl sutrikusios širdies veiklos. Dažniausiai tai susiję su skysčių organizme ženkliu sumažėjimu, kadangi daug jų netenkame karščių metu per odą. Be to, tam turi įtakos padažnėjęs kvėpavimas.

5 paprasti žingsniai, kaip pradėti gyventi sveikiau

Todėl ypatingai svarbu vasarą gerti daug vandens. Žmogaus organizmas reaguoja į karštį prakaitavimu. Tai apsauginė reakcija. O prakaitavimui organizmui reikalingas vanduo. Geriausia gerti ne paprastą vandenį, o šviežias spaustas sultis, žalią arbatą, negazuotą mineralinį.

Autorius: Žmonės. Jei kartą kitą nenueiname sportuoti ar valgome ne tai, kas naudinga mūsų kūnui, tai neturi reikšmės bendram rezultatui. Bet jei pasijuntame, lyg būtume viską sugadinę, — grįžtame į seną vagą.

Svarbu neapsunkinti organizmo pernelyg dideliu skysčių kiekiu ir išvengti patinimo, todėl gėrimus reikia gerti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais. Trombozės simptomai - galūnių skausmai, sunkumas, niežėjimas, tinimas, pamėlynavimas, išsiplėtusios venos. Šiuo atveju taip pat svarbu vartoti pakankamą skysčių 7 paprasti žingsniai į širdies sveikatą, kad kraujas netaptų tirštas.

Taip pat reikia vengti ilgai būti saulėje. Anot Mildos Kovaitės, karščių metu ypatingai svarbu teisingai maitintis. Tai reiškia, kad dienos racione būtinai turi būti daržovės ne mažiau nei gramųvaisiai, žuvis nors kartą per savaitę, iš mėsos produktų — jautiena arba vištiena, neriebūs pieno produktai, alyvuogių aliejus.

11 paprastų patarimų norintiems gyventi ilgai

Pagrindinis mitybos vasarą reikalavimas — maistas turi būti lengvas. Virškinimo procesas neturi sukelti organizmui papildomos apkrovos, kadangi šis jau kenčia nuo karščių.

Todėl būtina vasarą sumažinti gyvulinių riebalų kiekį, atsisakyti rūkytų  ir konditerijos gaminių, gazuotų gėrimų, alkoholio ir kavos. Būtinas širdžiai kalio ir magnio atsargas, kurių organizmas netenka kartu su prakaitu, lengvai galima papildyti vartojant cukinijas, baklažanus, moliūgus, šviežias bulves, brokolius. Geriau rinktis daržoves, išaugintas po atviru dangumi.

Jos turi žymiai 7 paprasti žingsniai į širdies sveikatą vitaminų ir mikroelementų nei tos, kurios augo šiltnamiuose. Beje, daržovės aprūpina organizmą ne tik vertingomis medžiagomis, bet ir papildo skysčių atsargą ypač agurkai, pomidorai, arbūzai.

Iš vasarinių vaisių ir uogų ypač naudingos širdžiai yra vyšnios pasižymi stipriomis antioksidantų savybėmisabrikosai aprūpina audinius deguonimi, raminančiai veikia širdįavietės skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams.

Visos vasarinės uogos yra naudingos organizmui dėl didelio vitaminų bei mikroelementų kiekio bei medžiagų, užtikrinančių normalų širdies darbą. Nereikia pamiršti, kad baltymai ir riebalai yra būtini širdies-kraujagyslių sistemai.

Vasaros meniu -neriebi mėsa geriausia paukštiena arba triušienažuvis, kiaušiniai 1 vienetas per dieną , neriebūs pieno produktai. Iš riebalų geriausia vartoti tik augalinės kilmės aliejus. Vasarą būtina mitybą papildyti natūraliomis medžiagomis, kurios padeda kovoti su padidinta trombozės rizika, stiprina kraujagysles bei kontroliuoja cholesterolio lygį kraujyje.

Nuorodos kopijavimas

Klinikiniai tyrimai Europoje, Azijoje bei JAV parodė, kad natokinazės fermentas iš fermentuotų sojų natūraliu būdu gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne. Mokslininkų išvadose skelbiama, kad natokinazė mažina arterinį spaudimą sergantiems hipertenzija, ardo senus trombus ir neleidžia susidaryti naujiems ir venose, ir arterijose, ir kapiliaruose.

Komplekse su monokolinu K ir augaliniais ekstraktais šis fermentas kompleksiškai kontroliuoja cholesterolio lygį, padeda išvengti kraujotakos sutrikimų, trombozės, uždegiminių procesų kraujagyslėse, lėtina aterosklerozės procesą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė rekomenduoja vengti fizinės veiklos karščių metu, ypač saulėje. Tai leis sumažinti apkrovą širdžiai.

Dirbti sode, sportuoti, eiti apsipirkti geriausia ryte ar vakare, kai oro temperatūra būna mažesnė. Jei vis dėlto reikia išeiti iš namų karščių metu, nepamirškite kepurės nuo saulės, rinkitės lengvus drabužius iš natūralių audinių bei stengkitės daugiau būti pavėsyje.

Norint išvengti kraujagyslių spazmų, būtina kontroliuoti temperatūros režimą — negalima staigiai keisti šilumą į šaltį ir atvirkščiai. Temperatūrų skirtumas patalpose, kur veikia kondicionierius, ir lauke neturi būti didesnis nei laipsnių Celsijaus.

Besimaudant jūroje ar kituose vandens telkiniuose negalima staigiai nerti į vandenį, o reikia įeiti palaipsniui. Rekomenduojama maudytis tik tuo atveju, jei vandens temperatūra ne mažesnė nei 20 laipsnių Celsijaus.

O tų dalyvių, kurie minėtų priemonių netaikė, telomerai sutrumpėjo 3 procentais, ir tai buvo siejama su greitesniu senėjimu. Svarbu tai, kad sportas sulėtina ne tik kūno, bet ir proto senėjimą.

Vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies-kraujagyslių sutrikimų mėgautis vandens procedūromis galima tik su palydovu, ypač jei ketinama plaukti didesnį atstumą. Dauguma mano, kad poilsio metu vasarą savijauta bus geresnė, todėl apie tabletes galima laikinai pamiršti.

Tokia nuomonė klaidinga ir gali sukelti pavojų Jūsų sveikatai.