Ar gali būti hipertenzija 27 m

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis ar gali būti hipertenzija 27 m, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3].

Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais

Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m.

Toks Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai apie 50 proc. Tiktai keliose gyventojų populiacijose daugiau nei 75 proc.

Koks kraujo spaudimas yra normalus?

O kai kuriose gyventojų populiacijose šios žinios itin menkos — mažiau kaip 10 proc. Pasaulinė hipertenzijos lyga kartu su Tarptautine hipertenzijos draugija džiaugiasi, kad m. Ši diena įvairiais renginiais bus pažymima visa savaitę nuo gegužės 17 iki 24 d.

Pasaulinė hipertenzijos lyga parengė specialią pranešimo formą organizacijoms, į kurią norintieji gali įrašyti jų darbuotojų arterinio kraujospūdžio dydžius ir užpildžius išsiųsti. Siekiant padidinti visuotinį supratimą apie hipertoninę ligą, arba arterinę hipertenziją, būtina praktiškai įgyvendinti du ypač svarbius tikslus: 1 kurti bei vykdyti vietos bendruomenių gyventojams, priklausantiems rizikos grupei, tinkamas kompetencijos ugdymo programas, kaip pamatuoti ir įvertinti arterinį kraujo spaudimą; 2 sutelkti visus sveikatos priežiūros specialistus, kad klinikinėje praktikoje būtų įvertinamas arterinis kraujo spaudimas bet kokių klinikinių patikrinimų metu [4].

Kad ši strateginė nuostata būtų praktiškai įgyvendinama pasauliniu mastu, Pasaulinė hipertenzijos lyga dirba su įvairių kitų mokslo draugijų nariais bei visuomenių organizacijų partneriais. Kodėl taip svarbu kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias, bet nesunkiai koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas ar gali būti hipertenzija 27 m, 7, 10, 11].

Arterinė hipertenzija kasmet tampa milijonų žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis.

Apie m. Lietuvoje nuo m. Pagal LitHiR programą tirti 40—54 metų vyrai ir 50—64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Išanalizuoti 23 pacientų duomenys.

Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti?

Moterys sudarė 59,9 proc. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc.

Nė vieno tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę — m.

Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą. Pirminė arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dėl kurio ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai — širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika [7, 11, 12, 13]. Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėtimiego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims — nėštumo ir t.

Vilniaus skulptūros matavosi kraujospūdį — kviečia gyventojus sekti jų pavyzdžiu 71 LRT. Beveik kas ketvirtas žmogus pasaulyje susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu. Tarptautinė hipertenzijos asociacija gegužę visame pasaulyje siekia atkreipti ypatingą dėmesį į šią pavojų gyvybei keliančią ligą. Lietuva tam pasitelkia istorinę atmintį liudijančias skulptūras ir jų pavyzdžiu kviečia pasimatuoti kraujospūdį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė apie 90 proc.

Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių [7, 11, 12]. Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc. Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi simptomai ir ligos eiga Hipertenzija ir nikotinas liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta.

Vilniaus skulptūros matavosi kraujospūdį – kviečia gyventojus sekti jų pavyzdžiu

Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus.

Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos hipertenzija ir lėtinė inkstų liga, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai.

Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt.

• Pasaulinę sveikatos dieną – hipertenzijos prevencija - eagles.lt
• Kas sudaro paslaugos kainą?

Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13]. Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą. Klinikiniai jos požymiai: 1 ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas diastolinis arterinis kraujo spaudimas gerokai viršija mm Hg ; 2 akių dugne matomi pakitimai; 3 neurologinės būklės pokyčiai — galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais — koma; 4 širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai aritmija be hipertenzijos ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5 inkstų veiklos sutrikimas — oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6 galimi virškinimo sistemos pokyčiai — pykinimas, vėmimas [7, 11, 12, 13].

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, populiacijoje svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc.

Pasaulinę sveikatos dieną – hipertenzijos prevencija

Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė [30, 31, 32]. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija [31, 32 ]. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs [32, 33, 34, 35]. Diagnostika Hipertenzija — turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami 1 ar 2 kartus per dieną, nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų [14, 18].

Pati didžiausia problema, kad gerai besijaučiantys žmonės net smalsumo vedini nepasimatuoja savo arterinio kraujo spaudimo.

Na, o jeigu pasimatuoja kartą per metus, tai kaip įvertinti gautus rezultatus? Didelė tikimybė, kad vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Toliau pateikiama vidutinių arterinio kraujo spaudimo dydžių lentelė ir jų interpretacija [2, 12, 20]: Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija Kategorija Sistolinis arterinis kraujo spaudimas mm Hg Diastolinis arterinis kraujo spaudimas mm Hg Optimalus.