Kardiolita - privati ligoninė ir poliklinika | KARDIOLITOS KLINIKOS

Didelis spaudimas

Kraujo spaudimas didelis spaudimas ką svarbu žinoti? Normalaus kraujospūdžio palaikymas yra svarbi mūsų kūno veikimo dalis, o padidėjęs kraujospūdis tampa nemenku gyvenimo trikdžiu. Trečdalis šalies gyventojų turi per didelį kraujo spaudimą ir tai yra pagrindinė širdies ligų — insulto, infarkto, lėtinės inkstų ligos, širdies nepakankamumo priežastis.

Aukštas kraujo spaudimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Jau daugelį metų nepakitusi išlieka ir pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis — širdies ir kraujagyslių ligos, vien m. Labai svarbu turėti pagrindines žinias, susijusias su šiuo sutrikimu, į kurias atsižvelgus būtų galima laiku diagnozuoti ir skirti teisingą gydymą.

Pateikiame atsakymus į svarbiausius su šia liga susijusius klausimus.

didelis spaudimas

Kas yra kraujo spaudimas ir koks jis turėtų būti? Kraujospūdis — kraujo spaudimas kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles.

didelis spaudimas

Normalus kraujospūdžio sistolinis slėgis yra mažesnis neio diastolinis slėgis — mažesnis nei 80 mm Hg. Tiesa, kraujospūdis nėra pastovus — užsiimant aktyvia veikla, patiriant stresą jis gali pakilti.

Natūraliai kraujo spaudimas svyruoja ir dienos metu — dieną būna šiek tiek aukštesnis nei naktį, natūralus kitimas užfiksuojamas ir keičiantis metų laikams, tačiau turint aukšto kraujospūdžio ligą, aukštas spaudimas nekrenta net naktį, o tai jau yra patologija.

didelis spaudimas

Kas yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas? Kraujospūdis fiksuojamas dviem žymenimis — sistoliniu bei diastoliniu kraujo spaudimu. Viršutinis skaičius — sistolinis kraujospūdis — rodo didžiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, o apatinis skaičius — diastolinis kraujo spaudimas — žymi mažiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, kai širdis atsipalaiduoja.

Kuomet pirmasis žymuo yra didesnis nei mm Hg ir diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis.

Kaip elgtis, norint sumažinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą?

Kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą? Gydytojai ragina kraujospūdį matuoti reguliariai, naudotis kraujo spaudimo matuokliu namuose, taip galėsite geriau sekti situaciją.

Prieš matuodami bent 5—10 min. Matavimo metu nekalbėkite, o ranką atremkite taip, kad jūsų alkūnė būtų širdies lygyje.

Ką daryti kai šokinėja kraujospūdis?

Pasimatavę pirmą kartą, atlaisvinkite rankovę ir, palaukus kelias minutes, matuokite dar kartą. Jei rodmenys labai skiriasi, tuomet reikėtų matuoti trečią kartą ir išvesti jų vidurkį.

Koks yra geriausias dienos laikas kraujo spaudimui patikrinti?

didelis spaudimas

Norėdami tinkamai pamatuoti kraujo spaudimą tam tikru laikotarpiu, gydytojai rekomenduoja tikrinti bent kelis kartus per dieną ir užrašyti rezultatus. Vėliau matuoti reikėtų kasdien tuo pačiu metu, kai pirmą kartą užfiksavote didžiausią skaičių.

Kardiolita - privati ligoninė ir poliklinika | KARDIOLITOS KLINIKOS

Kas gali turėti įtakos kraujo spaudimo rezultatui? Matuojant rankos turėtų būti visada toje pačioje padėtyje. Prieš matuojant reikėtų bent pusvalandį negerti gėrimų su kofeinu, nesimankštinti.

Įvertinus mūsų šalies situaciją, išvados nedžiugina — 1 iš 3 žmonių turi  padidėjusį  arba aukštą kraujo spaudimą. Liūdina ir faktas, kad jo simptomai pastebimi tik tuo tuomet, kai kraujagyslės ar gyvybiškai svarbūs organai jau yra pažeisti.

Taip pat reikėtų atsižvelgti didelis spaudimas tai, kad sunkiai dirbant ar patyrus stresą spaudimas pakyla, o ramybės būsenoje ar miegant — atvirkščiai — sumažėja. Kuris svarbesnis — apatinis ar viršutinis — skaičius?

Sistolinis kraujospūdis didžiausias skaičius arba didžiausias kraujo spaudimas, kai širdis suspaudžia ir stumia kraują aplink kūną yra svarbesnis nei diastolinis kraujospūdis apatinis skaičius arba mažiausias kraujospūdis tarp širdies plakimųnes jis geriausiai atskleidžia insulto ar infarkto riziką.

Aukštas kraujospūdis – pavojinga, bet kontroliuojama liga

Jei padidėjęs sistolinis kraujospūdis, tačiau normalus arba žemas diastolinis kraujospūdis, tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija ISH. Šis sutrikimas fiksuojamas žmonėms senstant, jis padidina infarkto ar insulto riziką, todėl gydytis yra būtina.

didelis spaudimas

Kaip sužinoti, ar turiu aukštą kraujo spaudimą? Didelis spaudimas šios priežasties hipertenziją neretai diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistas eilinės sveikatos patikros metu.

Aukštas kraujo spaudimas: Šie skaičiai labiausiai rūpi

Jei artimoje aplinkoje yra žmonių, susidūrusių su šiuo sutrikimu, itin svarbu atkreipti dėmesį ir į jūsų didelis spaudimas rodiklius. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija gali lemti ir genetiniai veiksniai — jeigu sirgo tėvai, vaikai turi didesnę galimybę susirgti taip pat.

Hipertenzija - padidėjęs kraujo spaudimas

Jeigu jūsų kraujospūdis yra ypač aukštas, gali kamuoti neįprastai stiprūs galvos skausmai, dažniausiai pakaušio srityje, krūtinės skausmas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, taip pat galite prastai jaustis atlikdami fizinius pratimus. Jei jaučiate, kad turite kurį nors iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į šeimos daktarą.

Aukštas kraujospūdis — pavojinga, bet kontroliuojama liga Kardiologija, širdies ligos Autorė Sandra Grokauskaitė Kuo pavojingas aukštas kraujospūdis? Ar jums gresia infarktas arba smegenų insultas? Pagaliau, jei kraujospūdis dažnai būna per aukštas, tai tampa nemažu gyvenimo trukdžiu, sukeliančiu diskomfortą. Apie aukštą kraujospūdį bei šios ligos prevenciją pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė. Kokia normali kraujo tėkmės jėga užtikrina visų organų aprūpinimą krauju?

Kuo pavojingas aukštas kraujospūdis? Kas iššaukia aukštą kraujo spaudimą? Skiriamas dviejų tipų aukštas kraujospūdis: pirminė ir antrinė hipertenzija.

Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais

Hipertenzija atsiranda, kai pirminei hipertenzijai, ligos priežastys dažniausiai lieka neaiškios, o sutrikimas vystosi pamažu. Sergant antrine hipertenzija, galima nustatyti jos priežastis, dažniausios šios: inkstų arba skydliaukės sutrikimai, įgimti kraujagyslių defektai, obstrukcinė miego apnėja ir pan.

Neveiklumas, netinkama mityba, nutukimas, vyresnis amžius ir genetika — visa tai taip pat turi įtakos hipertenzijos vystymuisi.

didelis spaudimas