Hipertenzija apie knygą, išeinančią iš aklavietės

Deltonizmas — atsisakymas pripažinti visų dalykų vienybę ir įvairovę. Katarakta — negebėjimas rasti savyje šviesos.

Glaukoma — nemokėjimas prisipažinti savo liūdesio, ašarų. Trumparegystė — kabinėjimasis į smulkmenas. Būtina Rasti erdvę ir išplėsti pasaulio ribas. Žvairumas — Nenorėjimas būti sąžiningu.

Toliaregystė — matymas visumos, bet nematymas smulkmenų. Nosis — noras pasitraukti. Ausys — nenoras įsiklausyti, užsispyrimas.

Dializės greitis

Burna — nesugebėjimas priimti naujų patirčių ir idėjų Dantų ir dantenų problemos- agresijos slopinimas dėl baimės prarasti meilę. Būkite sąžiningi su savimi. Išmokite mylėti save ir kitus.

Kaklas, skydliaukė — baimė, slopinimas emocijų, nesikalbėjimas. Išeinančią iš aklavietės — noras atsikratyti kažko. Širdies priepuolis — sukaupto pykčio ir nusivylimo suma. Anemija — malonumų, galios ir dinamikos trūkumas. Hipertenzija — nesugebėjimas išspręsti konfliktą.

Venų varikozė — nepakanka lankstumas ir gyvybingumas, užspaustas vidinis branduolys. Kaip sakoma visos ligos nuo nervų.

Ankstyvoji hibridinio spiečio evoliucija tarp kryžminimo ir savęs linijų Geume

Ramūs, atsipalaidavę žmonės su optimistiška mąstysena serga rečiau ir ilgiau gyvena. Žmogus trykšta gerumu, optimizmu, tikėjimu, meile. Neigiamų emocijų nukreipimas hipertenzija apie knygą žmogų, blogi palinkėjimai, žodžiai taip pat pažeidžia biolauko struktūras. Grįžę iš darbo, nusiprauskite po dušu ir atsisėskite kelioms minutėms prie žvakės. Įsivaizduokite, kad iš viršaus į jus srūva balta, gera energija.

Susiraskite ramią vietą, kur jūsų niekas netrukdytų, patogiai atsisėskite, nusiraminkite, giliai kvėpuokite ir skirkite laiko sau. Užmerkę akis įsivaizduokite save, sėdintį toje vietoje, kur esate, ir pamatykite, kaip ant jūsų kūno tarsi smulkūs dušo lašai krenta balta šviesa. Ji užlieja jus ir švelniai, maloniai nuplauna visus nešvarumus ir neigiamą energiją. Įsivaizduokite, kaip lengvos aukso dulkės apgaubia jus kupolu ir saugo jūsų esybę.

Destruktyvios mintys Puikybė, egoizmas Puikybė arba savojo reikšmingumo pojūtis, yra kančių, ligų, dažnai neišgydomų, ir mirties priežastis.

Puikybė — visų pragaištingų minčių ir emocijų šaltinis. Kai žmogus save vertina aukščiau arba žemiau už kitus, tai jis pradeda smerkti, niekinti, neapkęsti, erzintis, reikšti pretenzijas. Pranašumo išeinančią iš aklavietės gimdo aroganciją ir norą žeminti. Savojo reikšmingumo jausmas gimdo didžiulę pasąmoninę agresiją, kuri vėliau grįžta pačiam autoriui.

Išdidus žmogus niekaip negali ir nenori priimti skausmingų situacijų, tai yra tų situacijų, kurios neatitinka jo lūkesčių. Jis tvirtai tiki, kad jo pasaulėžiūra yra tiksliausia ir geriausia. Jis sieka aplinkinį pasaulį pajungti sau, dažnai tam naudoja prievartą.

Todėl jei pasaulis pasirodo esąs kitoks, nei kad jis yra įsikalęs sau į galva, tai jo sieloje kyla agresyvių emocijų banga. O tai savo ruožtu sukelia įvairias ligas ir netgi mirti. Kritika, pretenzijos ir nepasitenkinimas Kritika —  neigiamas vertinimas ir trūkumų išryškinimas, tai neigiama nuomonė apie kitą žmogų. Kritika — viena puikybės išvestinių. Žmonės, kurie nuolat kitus kritikuoja arba bara, nori, kad visi atitiktų jų pasaulio bei moralės modelį.

Jie įsitikinę, kad jų nuomonė teisingiausia. Tačiau jie klysta. Tokie žmonės tiesiog užmiršta arba nežino, kad gyvena tik savo pasaulyje. Ir savo kritinėmis mintimis jie išreiškia nesutikimą su kito žmogaus pasauliu. Pasąmoniniame lygmenyje jie atakuoja kitus žmones. Tos mintys paleidžia naikinimo programą tam, į ką jos nukreiptos.

Atitinkamai paleidžiama atsakomoji susinaikinimo programa. Savo pasaulį mes kuriame patys, hipertenzija apie knygą tai reiškia, kad į savo gyvenimą pritraukiame tam tikrus žmonės ir situacijas.

LIGOS, JŲ KARMINĖS PRIEŽASTYS

Kokią mes turime teisę kritikuoti kitus? Juk hipertenzija apie knygą pritraukia panašų. Išorinė situacija — tai mūsų įsitikinimų, mūsų minčių atspindys. Todėl, nesutikdami su kitais žmonėmis, jūs puolate save. Smerkimas Smerkdami žmogų, mes priskiriame jam savo pačių ydas. Juk mes bendraujame ne su žmogumi, o su tuo jo įvaizdžiu, kurį esame susikūrę savo pasąmonėje.

Situacija: su savobičiuliu jūs seniai nesimatėte. Per tą laiką jis galbut labai pasikeitė, tačiau jumyse dar tebėra senas jo įvaizdis. Jis ir išeinančią iš aklavietės situaciją.

Jei mes ką nors smerkiame, tai netrukus patys tampame tokie patys. Panieka Jei jūsų pasąmonėje esama paniekos ir smerkimo, tai tokiais jausmais bei emocijomis jūs į savo gyvenimą traukiate negarbingus ir niekšingus žmones.

Visi šie žmonės dėl to egzistuoja jūsų pasaulyje. Abejingumas — ta pati neapykanta, tik nuslopinta. Jei esate kam nors abejingi, tai reiškia, kad jūs kažkada nekentėte to žmogaus, bet neatleidote, nepadėkojote jam ir nesuvoktėte, kuo jūs jį pritraukėte į savo gyvenimą.

O dabar ši neapykanta abejingumo pavidalu giliai glūdi jūsų pasąmonėje ir nuodija jums gyvenimą. Energetiniame lygmenyje neapykanta yra mirties linkėjimas, o tai jau tikra žmogžudystė.

Neapykanta visu pirma smogia į galvą ir į akis.

Epilepsija, Parkinsono liga, paralyžius, galvos traumos ir traumos apskritai, migrena, akių ligos, navikai, sunkūs odos susirgimai. Žmonės naikina vienas kitą pasąmonės lygmenyje, o paskui stebisi, iš kur pasaulyje tiek daug prievartos. Problemos arba ligos pobūdis priklauso nuo neapykantos stiprumo ir krypties. Tėvų nekenčiantys vaikai patys kenčia nuo nesutvarkyto asmeninio gyvenimo ir sulaukia tokio paties savo vaikų požiūrio.

Jeigu žmogus nekenčia žmonių grupės, visuomenės, šalies, tai kentės ne tik jis pats, bet ir jo vaikai. Vyras, nekenčiantis niekšų ir parazitų, turi sūnų narkomaną. Nekenčianti žmonių moteris turi sūnų žmogžudį.

dienos-klausimas

Suirzimas Jei suirzimas tęsiasi ilga laiką, tai jis sukelia tam tikrų organizmo sričių susirgimus. Į suirzimą reaguoja kepenys, oda, žarnynas, skrandis, sąnariai ir kiti organai. Pyktis ir įniršis Šios emocijos pasireiškia tuomet, kai situacija nebekontroliuojama. Kiekvienas žmogus situaciją nori kontroliuoti — tada ketvirtoji hipertenzijos rizika jaučiasi ramiau.

Jei žmogus nuolat savyje slopina susierzinimą, pykti ir įniršį, tai nukenčia jo kepenys, sąnariai, kvėpavimo organai bei kitos organizmo sistemos. Neišreikšti jausmai pradeda kauptis tuose organuose, kurie yra atsakingi už jų išraišką. Nuoskauda Nuoskauda savyje turi slaptą mirties linkėjimą tam žmogui, kuris ją sukėlė.

Kerštingumas Mes patys į savo gyvenimą pritraukiame skriaudėjus — savo požiūriu į save. Jei jūs tikite savo niekingumu ir pažeidžiamumu, tai ko gi norite sulaukti iš aplinkiniu? Jei jūs iškeliate save virš kitų — tai jus stengsis pažeminti.

Aukšto kraujospūdžio liga: kada ji pasireiškia

Apmaudas Apmaudas atsiranda dėl to, kad žmonės nesupranta, jog gyvenime nėra nei pergalių nei pralaimėjimų.

Yra tiesiog rezultatas. Jis nei geras, nei blogas. Jei rezultatas jūsų neteknina, tai reiškia, kad jūs padarėte kažką ne taip — keiskite savo elgesį, ir rezultatas bus kitoks. Nusivylimas Kuo daugiau planuosite, tuo skaudžiau nusivilsite.

Planuodami būkute atsargūs. Tiesigo sukurkite pozityvų ketinimą, o paskui leiskite savo pasąmonei ir visatos galioms vykdyti jį pačiais geriausiais būdais. Apkalbos ir piktos mintys Kai jūs galvojate apie kitą žmogų, tai tarp jūsų ir to žmogaus nusidriekia informacinis-energetinis kanalas.

Jei jūs galvojate arba kalbate blogai, tai nukreipiate savo destruktyvias mintis to žmogaus adresu ir subtiliajame pasąmoniniame lygmenyje galite jam pakenkti ir tuo pat metu, kai kam nors siunčiate negatyvias mintis, jūsų pasąmonėje automatiškai įsijungia susinaikinimo programa.

Apkalbos ir piktos mintys sekina energiją, niokoja kūną, trumpina gyvenimą. Išeinančią iš aklavietės Pagyrūniškumas, kaip viena iš puikybės išraiškų, sukelia aplinkiniams žmonėms pavydą ir kitus negatyvius jausmus. Jie nuolat pritrauks tokias situacijas, kuriose kas nors juos stengsis pažeminti. Pagyrūniškumas — tai nepasitikėjimo savmi ir abejonių savo privalumais bei galimybėmis išraiška.

Tai nepilnavertiškumo komplekso požymis. Be to, pagyrūnas tiesiog juokingas.

Jis nuolat siekia išsiskirti ir reikalauja dėmesio bei aplinkinių pritarimo. Kaltės jausmas ir bausmė Daugelis žmonių mano, kad kaltės jausmas — tai geras jausmas.

O žmogus, kaltinantis save — tai geras žmogus, nes jis yra sąžiningas. O jeigu jis yra sąžiningas, vadinasi, jis doras. Tačiau tai absurdas. Būtent tas, kuris kaltina save, yra pats blogiausias ir nedoriausias. Bausmė dar nė vieno nepakeitė į gerą.