Hipertenzija psichologijoje

Maždaug trečdalis 25—65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės.

Nuorodos kopijavimas

Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu.

Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų.

Taip pat 33 proc. Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę.

Audrius Dulskas

Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai.

Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kodėl turime stebėti kraujospūdį?

Susiję straipsniai

Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų.

Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis.

Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas.

Hipertenzija psichologijoje susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti.

Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.

Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį? Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles.

Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti. Patarimai, kaip sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą Pirmiausia turi būti koreguojamas gyvenimo būdas: druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas. Dešimt rekomendacijų esant padidėjusiam kraujo spaudimui: 1. Laikykitės gydytojo nurodymų.

Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu.

Rytinė arterinė hipertenzija: gydymo svarba Pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad normalios arterinio kraujo spaudimo AKS įvairovės ir hipertenzijos negalima paaiškinti vien tik amžiaus, lyties, antsvorio įtaka, stresu ar netinkama mityba. Šiuo metu nustatyta, jog kraujospūdžio dydžiui turi reikšmės genai, reguliuojantys biologiškai veiklių medžiagų renino ir angiotenzino, adrenerginę sistemą bei natrio ir kalio koncentraciją kraujuje. Teigiama, kad daugiausia kraujospūdį reguliuojančių genų išsidėsto antroje, ketvirtoje bei aštuonioliktoje chromosomose. Širdies priešo vardas — arterinė hipertenzija Pasak prof.

Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles.

Neįtikėtini metai Valdykime hipertenziją ir druską! Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje ir vadinamos industrializacijos ligomis. Per pastaruosius metų ypatingai pasikeitė žmonių gyvensena. Pastebimas ryškus fizinio aktyvumo sumažėjimas, padidėjo perdirbtų maisto produktų suvartojimas, o kartu ir trans-riebalų, druskos, cukrų. Tyrimai rodo, kad padidėjo rūkančių ir alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų skaičius.

Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių. Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos.

Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau hipertenzija psichologijoje metu ar miegant jis sumažėja. Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo. Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare.

Kas -vyrų andropauzė? Ar įmanoma jos išvengti arba sušvelninti?

Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus.

Mūsų draugai

Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, hipertenzija psichologijoje skirtis 10—20 mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni. Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto.

Ši būklė būdinga apie 10 proc. Kaip vertinti kraujospūdžio rodmenis? Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija m.