Hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys, Rizikos veiksniai – eagles.lt
Turinys
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus, hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys negalime prieinamomis priemonėmis paveikti, ir modifikuojamus, kurių įtaką galima sumažinti specialiomis priemonėmis.
Pagal įrodymų lygmenį rizikos veiksniai dar skirstomi į tradicinius, kurie jau seniai žinomi ir gerai įrodyti, ir naujuosius, arba netradicinius. Iki šiol buvo išskiriamas didysis rizikos veiksnių trejetas: rūkymas, arterinė hipertenzija, dislipidemija. Nuo jų reikšmingumu mažai atsilieka cukrinis diabetas. Amerikos širdies asociacija prie didžiųjų rizikos veiksnių priskyrė ir nutukimą. Svarbūs ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai: nejudra, netinkami mitybos įpročiai, psichosocialiniai veiksniai lėtinis stresas, depresija ir kt.
Pastaruoju metu literatūroje nemažai duomenų apie infekcijos, uždegimo, lėtinės inkstų ligos, obstrukcinės miego apnėjos, erektilinės disfunkcijos, autoimuninių ligų reikšmę. Atrandama vis naujų rizikos veiksnių, vis didesni pasiekimai genetikos srityje.
Tai rūkymas, dislipidemija, hipertenzija, diabetas, pilvinis nutukimas, psichosocialiniai veiksniai, nepakankamas vaisių ir daržovių kiekis maiste, visiškas hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys nevartojimas ir reguliaraus fizinio aktyvumo stoka. Amžius ir lytis Amžius yra neabejotinas rizikos veiksnys dėl progresuojančių degeneracinių pokyčių kraujagyslėse bei kumuliacinio rizikos veiksnių poveikio.
Širdies ligų rizikos veiksniai koronarinę širdies ligą skatina abiem lytims ir visose amžiaus grupėse, tačiau nevienodai stipriai. Vyrų rizika dramatiškai didėja perkopus 45 metus, moterų — 55 metus arba po menopauzės natūralios ar dirbtinės.
Moters, sulaukusios 55 metų, rizika atitinka 45 metų vyro riziką, bet sergančios cukriniu diabetu, sunkia arterine hipertenzija, sunkia dislipidemija, gausiai rūkančios ir kartu vartojančios kontraceptikus bei turinčios stiprų šeiminį polinkį moterys gali susirgti anksčiau.
Po menopauzės moterų rizika susilygina su vyrų, o vėliau ir aplenkia juos. Manoma, kad moteriški lytiniai hormonai iki menopauzės padeda mažinti aterosklerozinių ligų riziką. Todėl pirminei ir antrinei aterosklerozinių ligų prevencijai po menopauzės pakaitinis gydymas hormonais nerekomenduotinas. Koronarinė širdies liga yra poligeninė multifaktorinė liga, kurią sukelia gyvensenos, aplinkos ir genetinių veiksnių sąveika.
Šeiminė anamnezė iš dalies atspindi paveldėtą kardiovaskulinės ligos polinkį. Šeiminė anamnezė laikoma sunkia arba teigiama tais atvejais, kai tarp paciento pirmos eilės artimų giminaičių buvo ankstyvų kardiovaskulinės arba koronarinės širdies ligos atvejų ar mirčių vyrams iki 55 metų, moterims iki 65 metų. Pirmos eilės giminės — tai tėvas, motina, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys.
Antros eilės giminių senelių, tetų, dėdžių ligos turi mažiau įtakos, dar mažiau reikšmingos trečios eilės giminių pusbrolių, pusseserių ligos. Rizika tuo didesnė, kuo daugiau sergančiųjų ar mirusiųjų, kuo artimesni giminystės ryšiai, kuo jaunesnis susirgusio ar mirusio giminaičio amžius. Rizika dvigubėja, jeigu serga abu tėvai. Plazmos lipidai Daugeliu tyrimų įrodyta, kad didesnė cholesterolio koncentracija susijusi su didesniu kardiovaskuliniu sergamumu ir mirtingumu.
Kai kuriems pacientams nepakanka vien tik sumažinti cholesterolį. Pagal liekamosios rizikos hipotezę, rizika išlieka padidėjusi net pasiekus normalias cholesterolio reikšmes, jeigu lieka padidėjęs trigliceridų ir sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis. Dislipidemijos diagnozė nustatoma įvertinus bendrąjį cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų cholesterolį MTL-chdidelio tankio lipoproteinų cholesterolį DTL-ch ir trigliceridus. Tiriant detaliau galima nustatyti lipoproteino aapolipoproteino AI, apolipoproteino B kiekį ir jų santykį.
Hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys dislipidemija skirstoma į hipercholesterolemiją, hipertrigliceridemiją, mišrią formą ir izoliuotą DTL-ch sumažėjimą pagal tai, kas vyrauja.
Hipertrigliceridemijos ir DTL-ch sumažėjimo hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai ypač dažnai nustatomas sergantiesiems diabetu, metaboliniu sindromu ir esant pilviniam nutukimui.
Dislipidemija gali būti paveldėta heterozigotinė forma pasitaiko maždaug gyventojų, homozigotinė forma yra reta. Kartais dislipidemija būna antrinė, sergant kitų organų ligomis skydliaukės, inkstų, kepenųKušingo Cushing sindromu, gausiai vartojant alkoholį ar kai kuriuos vaistus kortikosteroidus, izotretinoiną, ciklosporiną.
Tačiau dažniausiai įtakos dislipidemijos atsiradimui turi netinkama mityba, kai gausiai valgoma sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kai yra centrinio tipo nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir kitos priežastys. Europoje vadovaujamės Europos kardiologų draugijos kardiovaskulinių ligų prevencijos rekomendacijomis, paskelbtomis metais ir atnaujintomis bei metais. Pagal jas lipidų normos nesergantiems kardiovaskuline liga skiriasi nuo normų jau sergantiems.
Diagnozavus dislipidemiją, pacientą būtina antipiretikai nuo hipertenzijos, nustatyti lydinčias ligas, nugalėti hipertenziją antrines dislipidemijos priežastis. Visiems pacientams skiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidų kiekį mažinanti dieta, fizinio aktyvumo didinimas, svorio mažinimas, rūkymo metimas, koreguojami kiti dislipidemiją lydintys rizikos veiksniai.
Pacientams, kuriems jau nustatyta bet kurios lokalizacijos kardiovaskulinė liga ar jos rizikos ekvivalentas cukrinis diabetas, vaistai skiriami iš karto. Pasirenkant gydymą vaistais atsižvelgiama ne tik į bendrojo ir MTL cholesterolio, bet ir į DTL cholesterolio bei trigliceridų koncentracijas.
- Arterinė hipertenzija sergant cukriniu diabetu
- Rizikos veiksniai – eagles.lt
- Aronijos vartojimas sergant hipertenzija
- Kraujospūdis toliau didėja sergant 1 tipo cukriniu diabetu ir esant mikroalbuminurijai, arterinė hipertenzija dažna ir esant makroalbuminurijai.
- Охранник покачал головой.
Arterinė hipertenzija Arterinė hipertenzija AH yra gerai įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas KŠL, insulto ir širdies nepakankamumo pasireiškimui. Sistolinis kraujospūdis yra ne mažiau galingas rizikos veiksnys už diastolinį, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Įrodyta, kad izoliuota sistolinė hipertenzija pastebimai didina KŠL ir insulto riziką.
Taip pat yra duomenų, kad pulsinis spaudimas, kurį labiausiai nulemia arterijų standumas, padidina riziką. Daugelyje rizikos vertinimo algoritmų naudojamas lankantis pas gydytoją nustatytas kraujospūdis, bet ne mažiau svarbus ir kraujospūdis, matuojamas namuose, ir kraujospūdžio padidėjimo stažas. Abu rodikliai — ir hipertenzijos laipsnis, ir hipertenzijos trukmė — yra rizikos veiksniai.
Kai kuriems pacientams būdinga paslėpta maskuota hipertenzija — gydytojo kabinete kraujospūdis normalus, o namuose — padidėjęs. Ypač rizikingas naktinis kraujospūdžio pakilimas. Tai įvertinti galima matuojant kraujospūdį namuose arba stebint jį visą parą specialiu aparatu.
Ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas 24 valandas gali labiau atspindėti paciento riziką negu kraujospūdis kabinete ir balto chalato hipertenzija. Adekvati ilgalaikė AKS kontrolė labai svarbi mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei saugant kitus organus taikinius inkstus, galvos smegenis, akis.
Rūkymas Rūkymas — viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje. Nors per pastaruosius 50 metų pasaulyje pastebima rūkymo mažėjimo tendencija, daugėja rūkančių paauglių, ypač mergaičių. Rūkymas yra svarbus ir grįžtamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Rūkymo vaidmuo kardiovaskulinių įvykių patogenezėje siejamas su endotelio disfunkcija, padidėjusiu kraujo trombogeniškumu, sustiprėjusiu uždegiminiu atsaku, oksidacine modifikacija, sumažėjusia azoto oksido biosinteze. Rizika susirgti bet kuria kardiovaskuline liga ir mirti nuo jos didesnė gausiai rūkantiems 20 cigarečių per hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys ir daugiau. Moterims, surūkančioms per dieną 20 ir daugiau pėdų hipertenzija karštame vandenyje, miokardo infarkto rizika padidėja šešis kartus, vyrams — tris kartus, palyginti su niekada nerūkiusiais.
Rūkymas padidina ir periferinių arterijų ligos riziką. Protarpinis šlubčiojimas išsivysto 4 kartus dažniau rūkantiems nei nerūkantiems.
Rūkymas smarkiai padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, pagreitina aneurizmos progresavimą. Neabejotina ir pasyvaus rūkymo įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms. Aplinkos dūmų poveikis įvairialypis: blogėja trombocitų ir endotelio funkcija, didėja arterijų standumas, greitėja aterosklerozės progresavimas, oksidacinis stresas, uždegimas.
Rūkymo nutraukimo nauda yra dvejopa: greita ir ilgalaikė. Nauda priklauso nuo to, kaip ilgai ir kiek pacientas anksčiau rūkė, kokiame amžiuje metė. Geriausi rezultatai, kai metama rūkyti iki 40 metų, naudinga mesti ir vidutiniame amžiuje. Metus rūkyti sumažėja fibrinogeno, leukocitų, pagerėja lipidų profilis, susinormina kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis, pagerėja arterijų funkcijos rodikliai, trombocitų funkcija, sumažėja aritminės mirties ir ūminio miokardo infarkto rizika, mirtingumas po perkutaninės koronarų intervencijos ar apeinamųjų jungčių operacijos, sulėtėja periferinių arterijų ligos, aortos aneurizmos progresavimas, sumažėja insulto rizika.
Jeigu pacientas negali mesti, galima skirti medikamentinę pagalbą: nikotino pakaitines priemones, antidepresantus ar centrinio poveikio vaistus. Cukrinis diabetas Epidemiologinių tyrimų duomenimis, yra glaudus tiesioginis ryšys tarp gliukozės kiekio padidėjimo ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tiek sergantiems cukriniu diabetu, tiek ir nesergantiems.
Santykinė miokardo infarkto MI ar insulto rizika sergantiems cukriniu diabetu padidėja 2—3 kartus, mirties rizika — 2 kartus nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių. Be to, nemažai susirgusių MI pacientų nustatomas anksčiau nenustatytas diabetas. Klinikinių atsitiktinės atrankos tyrimų metu įrodyta, kad cukriniu diabetu sergančius pacientus gera metabolinė kontrolė apsaugo nuo mikrovaskulinių ir makrovaskulinių komplikacijų.
Širdies ir kraujagyslių ligos
I tipo diabeto atveju reikalingas gydymas insulinu ir profesionali dietoterapija. Sergant II tipo cukriniu diabetu gliukozės kontrolei svarbi tinkama dieta, antsvorio mažinimas, fizinio krūvio didinimas. Jei hiperglikemijos nepavyksta sumažinti, pridedami vaistai. Sergantiems diabetu reikalinga daug griežtesnė kraujospūdžio ir lipidų kontrolė.
Metabolinis sindromas Metaboliniu sindromu vadinamas vidinių endogeninių rizikos veiksnių derinys: pilvinio nutukimo, arterinės hipertenzijos, gliukozės ir insulino apykaitos sutrikimo ar diabeto ir specifinės metabolinės dislipidemijos trigliceridų padidėjimo ir DTL cholesterolio sumažėjimo. Sindromas dar vadinamas insulino atsparumo sindromu ar sindromu X. Pacientams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, koronarinės širdies ligos rizika pastebimai padidėja. Metabolinio sindromo patogenezė kompleksinė.
Svarbūs predisponuojantys veiksniai yra insulino atsparumas ir intraabdominalinių riebalų kaupimasis. Pasiūlyti keli metabolinio sindromo apibrėžimai. Pirmasis buvo suformuluotas Pasaulio sveikatos organizacijos metais, tačiau turėjo trūkumų. JAV nacionalinės cholesterolio mokymo programos NCEP metais pateiktas ir metais revizuotas metabolinio sindromo apibrėžimas paprastas ir patogus taikyti klinikinėje praktikoje.
Metabolinis sindromas nustatomas, jei yra 3 ir daugiau požymių: 1.
Cukrinio diabeto (II tipo) diagnostikos ir gydymo aktualijos
Metabolinio sindromo reikšmė didelė, nes jo buvimas pastebimai 3—5 kartus padidina kardiovaskulinę riziką ir riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu iki 10 kartų. Visiems metabolinio sindromo komponentams didelę įtaką turi netinkama gyvensena. Todėl svarbu modifikuoti gyvensenos rizikos veiksnius, ypatingą dėmesį kreipiant į kūno svorio mažinimą, griežtą dietą ir fizinio aktyvumo didinimą. Turi būti gydomas padidėjęs AKS, dislipidemija ir hiperglikemija. Tikslas — išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto arba sustabdyti jo progresavimą ir išvengti kardiovaskulinių komplikacijų.
Antsvoris ir nutukimas Daugelio tyrimų duomenimis, koronarinės širdies ligos rizika glaudžiai susijusi su antsvoriu ir nutukimu. Kūno riebalų pasiskirstymas yra svarbus rodiklis. Centrinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi intraabdominaliai, yra geresnis koronarinės rizikos prediktorius nei paprasta kūno masė.
Mažiau pavojingas poodinis moteriško tipo, ginoidinis nutukimas. Intraabdominaliniai adipocitai yra metaboliškai aktyvios ląstelės, išskiriančios į kraują keliasdešimt biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių kraujospūdį, plazmos lipidus ir gliukozę, kraujagyslių funkciją, uždegiminę ir prokoaguliacinę būklę.
Taip pat skaičiuojamas liemens ir šlaunų apimties santykis. Galima tiesiog išmatuoti liemens apimtį. Didelė koronarinės širdies ligos rizika, jei liemens apimtis vyrams viršija cm, moterims 88 cm. Nutukimas susijęs su daugybe aterosklerozės, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksnių: arterine hipertenzija, insulino atsparumu ir sutrikusia gliukozės tolerancija, hipertrigliceridemija, DTL cholesterolio sumažėjimu, adiponektino sumažėjimu ir kitais, jis gali išprovokuoti antrojo tipo cukrinį diabetą.
Nutukimas yra neatsiejama metabolinio sindromo dalis. Sergantiems šiuo sindromu koronarinės širdies ligos rizika ypač didelė. Vidutinis svorio prieaugis nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus atspindi riebalų masės kaupimąsi.
Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui. Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais moksliniais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Jie gali rodyti žmogaus paveldimuosius, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs.
Kuo daugiau svorio priaugama su metais, tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Pasaulyje nutukusių žmonių sparčiai daugėja. Kai kuriose šalyse dramatiškai daugėja nutukusių vaikų. Nutukimo gydymas — ilgas, atkaklus ir sudėtingas procesas. Svarbiausios nemedikamentinės priemonės: dietos, fizinio aktyvumo ir psichologinės pagalbos derinys. Nesant efekto, galima skirti specialią indikaciją nutukimui gydyti turinčių vaistų. Labai sunkus nutukimas gali būti gydomas chirurgiškai.
Naujienos apie sveikatą
Nesveika mityba Sveiko maisto valgymas yra sudėtinė rizikos veiksnių korekcijos dalis. Kalorijų, sočiųjų riebalų ir cholesterolio gausi dieta kartu su kitais rizikos veiksniais skatina aterosklerozines širdies ir kraujagyslių ligas. Aterogeniškiausiai veikia sočiųjų riebalų ir cholesterolio perteklius maiste. Pagrindinis šių medžiagų šaltinis — gyvuliniai riebalai riebi mėsa, riebūs pieno produktai, kiaušinių tryniai.
Sočiuosius riebalus patartina keisti nesočiaisiais, pirmenybę teikiant mononesotiesiems alyvuogių, rapsų aliejus. Taip pat patartina vartoti kuo daugiau produktų, turinčių polinesočiųjų omega-3 riebiųjų rūgščių šaltųjų jūrų žuvų. Nustatyta, kad ypač kenksmingas oksiduotas cholesterolis jis susidaro ilgai kaitinant maistą aukštoje temperatūroje, džiovinant ir transriebiosios rūgštys kietuosiuose margarinuose, kepiniuose, į kurių sudėtį įeina aliejus.
Daugėja įrodymų, kad teigiamą reikšmę aterosklerozinių ligų prevencijai turi vaisių, daržovių bei skaidulų dieta. Tokia dieta yra atvirkščiai proporcingai susijusi su koronarinės širdies ligos ir insulto rizika. Sergantiems cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, turintiems antsvorio ar nutukusiems žmonėms patartina vengti paprastųjų angliavandenių ir aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų.
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Против вашего присутствия в моем кабинете.
- Сьюзан не могла скрыть изумления.
Maiste turėtų netrūkti natūraliųjų antioksidantų: vitaminų E, C. Stipriu antioksidantiniu poveikiu pasižymi flavonoidai, esantys žaliojoje arbatoje, kakavoje, mėlynėse, raudonuosiuose svogūnuose, raudonųjų vynuogių odelėse ir sėklose, raudonajame vyne pastarajame esantis resveratrolis aktyvumu prilygsta vitaminui E. Gausu įrodymų ir apie augalinių stanolių ir sterolių naudą.
