Išbandyti savo širdies sveikatą

Kaip atostogos išbando širdį?

Jaunų žmonių jau nebereikia įtikinėti sporto nauda. Gyventi fiziškai aktyviai šiuo metu kaip niekada populiaru ir madinga. Kiek sunkiau pakeisti įpročius sekasi vyresniems žmonėms.

Nenuostabu, kad jie randa daugybę argumentų pateisinti savo nejudrumą. Pirmiausia siūlo pažiūrėti į gamtą, tarkim, kiškis bėgioja be sustojimo, bet gyvena tik 2-ejus ar 3-ejus metus, o vėžlys visai nebėgioja ir gyvena mažiausiai metų.

Sveikata, Kaip atostogos išbando širdį

Dar sako, kad kiekviena širdis yra užprogramuota tam tikram dūžių skaičiui, o sportuojant pulsas pagreitėja, tad kuo daugiau sportuosime, tuo anksčiau mirsime. Ne veltui žvirblis, kurio širdis susitraukia apie kartų per minutę, gyvena 3 mėnesius, o jau minėtas vėžlys arba dramblys, kurių širdys susitraukia po 3 ar 4 kartus per minutę, sulaukia metų ar dar daugiau. VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas profesorius dr. Pranas Šerpytis, išgirdęs tokius argumentus, tik šypsosi.

Jų žmogui numatyta tiek, kad tikrai užtenka ir daugiau metų, — sako jis. Judėjimas yra gyvenimas. Pastarąjį šimtmetį hipodinamija, arba nejudrumas, žmogui yra kur kas didesnis išbandymas nei sportas. Vaistų hipertenzija technologijos yra nukreiptos į tingėjimą. Mes net dokumento nepakylam pasiimti nuo fakso aparato, nes gaunam elektroniniu paštu.

Negaliu net apsakyti, kaip džiaugiuosi, kad tampa vis madingiau ir populiariau gyventi fiziškai aktyviai.

Prenumeruok

Atmetus genų įtaką ir kalbant apie gyvenimo būdą, tai yra pats svarbiausias sveikatos veiksnys, nes nieko nėra geriau nei judėti. Tai gerina viską: širdies, raumenų, kaulų, sąnarių būklę, nuotaiką, gyvenimo kokybę, pasitikėjimą savimi ir t.

Prieš pradedant sportuoti, reikėtų išsiaiškinti, kurios jo vietos stiprios ir silpnos ir paruošti jį sportui.

Solomino nuotr. Kaip nuraminti tiksinčią bombą? Pranas Šerpytis. O štai tie, kurių kraujospūdis visą gyvenimą aukštas, gali ir nieko nejusti. Šerpytis teigia, kad Lietuvoje arterine hipertenzija serga apie 50—60 proc. Jei laiku jo nesureguliuosime, pažeisime organus taikinius širdį, inkstus, smegenis. Ne veltui širdis yra laikoma kūno varikliuku. Būtent ji atsakinga už kraujo tekėjimą ir viso kūno aprūpinimą gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, o pirmiausia — deguonimi.

Kaip sklandžiai tai vyks, priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: širdies raumens jėgos ir kraujagyslių standumo.

Kaip saugoti savo širdį – 6 kardiologo profesoriaus Prano Šerpyčio patarimai

Puiku, jei žmogus taisyklingai maitinasi ir gyvena išbandyti savo širdies sveikatą aktyviai — tai neleidžia širdies raumeniui aptingti, o kraujagyslių spindžiui sumažėti. Be to, pasak dr.

Šerpyčio, kuo anksčiau pradedame sportuoti, tuo greičiau tai tampa kasdieniu įpročiu. Deja, dėl nejudraus gyvenimo būdo, nesaikingos ir nesveikos mitybos, taip pat genetinių ar kitų veiksnių besiformuojančios aterosklerozinės plokštelės užkemša kraujagysles, dėl to jų skersmuo sumažėja. Kuo siauresnė kraujagyslė, tuo stipriau jos sieneles veikia kraujo tėkmė, dėl to pakyla kraujospūdis. Širdis, negaudama pakankamai kraujo, stengiasi šį trūkumą kompensuoti ir didina susitraukimų skaičių, dėl to pagreitėja pulsas.

Bet koks fizinis ar emocinis krūvis dar labiau padidina deguonies poreikį, tai verčia širdį plakti dar tankiau.

Kylant kraujospūdžiui, didėja pavojus, kad atsidalijusi aterosklerozinė plokštelė užkimš kraujagyslę ir atkirs kraujo tiekimą į širdį infarktas arba į smegenis insultas. Žinant visa tai, kyla visai pagrįstas klausimas, ar verta judinti tą tiksinčią bombą? Tarkim, prieširdžių virpėjimą tai gana dažna liga, Lietuvoje ja serga apie 85 tūkstančiai žmonių gali sukelti ne tik struktūriniai širdies pokyčiai, bet ir skydliaukės disfunkcija, o aukštą kraujospūdį gali lemti ir inkstų sutrikimai.

Jei žmogui yra sutrikęs ritmas, tiriamas ir elektrolitų disbalansas, žiūrima, ar netrūksta būtinų mikroelementų, ypač svarbus kalis.

Pranešti klaidą

Pirmiausia, jei įmanoma, reikėtų pašalinti sutrikimų priežastis, sumažinti kraujospūdį vaistais ar kitomis gydytojo kardiologo skirtomis priemonėmis, o tada imtis sporto. Aišku, jei reguliariai lankotės pas šeimos gydytoją, nuokrypių nėra, specialus vizitas pas kardiologą nebūtinas. Sportas padeda numesti svorio, tai mažina kraujospūdį. Be to, didėja išbandyti savo širdies sveikatą, gerinamos adaptacinės organizmo savybės, tad jis pakelia vis didesnį fizinį krūvį.

• Hipertenzijos prevencijos plakatai
• Kaip atostogos išbando širdį m.
• Reklama Va­sa­ro­ti ga­li bū­ti daug ra­miau, įver­ti­nus sa­vo šir­dies ir krau­ja­gys­lių būk­lę.
• Hipertenzija 3 laipsniai ar negalia

Gerai kraujotakai užtikrinti svarbu, kad būtų stipri ne tik širdis, bet ir visi kiti raumenys. Jei jie tvirti, veninė ir arterinė kraujotaka yra sklandesnės.

Be to, sportas mažina stresą, o jis ypač kenksmingas širdžiai.

Atliekant fizinius veiksmus, užslopinamos tos smegenų zonos, kurios atsakingos už protinę veiklą, ir aktyvuojamos kitos. Tai leidžia smegenims pailsėti. Pasaulio sveikatos organizacija pastaruoju metu išskirtinį dėmesį skiria pozityvumui. Manoma, kad širdies problemų turintiems žmonėms tinka tik tam tikros sporto rūšys — plaukimas, vaikščiojimas ar joga, vis dėlto tiesa yra tokia — hipertenzija ir kurtumas intensyvesnis sportas, tuo labiau jis stiprina širdį ir visą organizmą.

Tad kaip visa tai suderintiti? Šerpytis mano, kad svarbiausia yra stebėti organizmą ir reguliuoti krūvį individualiai. Bėgti nors ir kelis kilometrus prieš tai nesitreniravus, — nusikaltimas sau.

Jei niekada nesportavote, nesvarbu, kokią sporto rūšį pasirinksite — tenisą, golfą ar jogą, skausmo neišvengsite.