Skrandis ir hipertenzija. Negydoma hipertenzija kviečia infarktą

Arterinė hipertenzija AH — tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis.

Pirminės AH rizikos veiksniai: genetinis polinkis, amžius, antsvoris, nutukimas, sūrus, riebus maistas, alkoholis, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra. Klinika Kai kurie pacientai padidėjusio kraujospūdžio gali nejusti keletą metų.

Aigustė Tavoraitė Daugiau nei pusę šalies gyventojų vargina padidėjęs kraujo spaudimas, tačiau dalis jų apie tai gali net neįtarti. Neretai pacientas nejaučia jokių padidėjusio kraujospūdžio simptomų ir apie šią ligą sužino tik įvykus miokardo infarktui, insultui ar išryškėjus inkstų funkcijos nepakankamumui. Nors hipertenzija dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, ji vienodai pavojinga bet kurios amžiaus grupės pacientui. Kontroliuoti savo kraujospūdį yra būtina, kadangi negydoma hipertenzija gali lemti negrįžtamus organizmo pokyčius. Padidėjimo gali nejausti Kiekvienam žmogui tam tikromis fiziologinėmis sąlygomis — dėl įprastinės fizinės veiklos ar darbo metu, po streso, nuovargio — kraujo spaudimas gali laikinai pakilti.

Kiti skundžiasi galvos skausmais, ypač pakaušyje, svaigimu, mirgėjimu akyse, kartais pykinimu, širdies plakimu. Vėlesnėse stadijose išryškėja organų taikinių pažeidimo simptomai koronarinė širdies liga, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, skrandis ir hipertenzija pažeidimas, kt.

Išskirta izoliuota sistolinė hipertenzija.

Pabrėžiama didelio pulsinio spaudimo svarba. Kiekvieno arterine hipertenzija sergančio paciento prognozei įvertinti būtina nustatyti bendrąją kardiovaskulinę riziką. Tam, be kraujospūdžio dydžio, išsiaiškinami visi rizikos veiksniai ir organų taikinių pažeidimai.

Bendroji koncepcija

Pagrindiniai diagnostiniai kriterijai klasifikuojant pacientus į didelės ir labai didelės rizikos grupes apibendrinti 4 lentelėje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pacientai, turintys daugybinius rizikos faktorius, CD ir organų pažeidimą, atsiduria didelės rizikos grupėje net esant aukštam—normaliam AKS. AH diagnozavimas 1. Nustatyti AKS padidėjimo laipsnį.

Nustatyti antrines hipertenzijos priežastis. Nustatyti bendrą kardiovaskulinę riziką, įvertinant kitus rizikos veiksnius, organų taikinių pažeidimą ir gretutines ligas ar klinikines būkles. Kraujospūdžio matavimas AKS pasižymi plačiomis dienos bei atskirų dienų, mėnesių ir sezonų variacijomis. Jei AKS tik nedaug padidėjęs, matavimai turi skrandis ir hipertenzija atliekami keletą mėnesių siekiant nustatyti paciento įprastą AKS kuo įmanoma tiksliau.

Tačiau jei pacientui būdingas didelis AKS padidėjimas, organų taikinių pažeidimo požymiai arba didelė ir labai didelė kardiovaskulinė rizika, pakartotiniai matavimai turi būti atlikti per trumpesnį laikotarpį savaitės arba dienos.

AH diagnozė turi būti nustatoma atlikus bent 2 AKS matavimus per vizitą esant 2—3 vizitams. Tačiau sunkesniais atvejais diagnozė gali būti nustatoma per vieną vizitą.

AKS gali matuoti gydytojas arba slaugytojas gydytojo kabinete arba klinikoje kabineto arba klinikos AKSnamie — pacientas arba giminaitis. AKS taip pat gali būti automatiškai matuojamas 24 val. Skiriamos kelios kraujospūdžio padidėjimo rūšys, kurios gali labai skirtis: 1.

Kabineto arba klinikos AKS.

Ambulatorinis 24 valandų kraujospūdis. Namų kraujospūdis. Pagal tai, kokiomis sąlygomis matuojant randamas padidėjęs AKS, skiriamos kelios hipertenzijos rūšys. Ši būklė žinoma kaip balto chalato hipertenzija, tačiau geresnis apibrėžimas būtų izoliuota įstaigos hipertenzija. Izoliuota įstaigos hipertenzija gali būti ne vien tik kliniškai nekaltas fenomenas. Keli tyrimai rodo, kad ši būklė susijusi su didesniu organų taikinių pažeidimų ir metabolinių sutrikimų paplitimu, palyginti su normotenziniais pacientais.

Nustačius šią būklę, reikėtų ištirti pacientą dėl metabolinių rizikos veiksnių ir organų taikinių pažeidimo.

Gydymas turi būti skirtas esant organų taikinių pažeidimo požymių arba didelei kardiovaskulinei rizikai. Tačiau net ir neskiriant antihipertenzinio gydymo gyvenimo būdo korekcija ir paciento stebėjimas turi būti taikomas kiekvienam asmeniui, kuriam pasireiškė izoliuota įstaigos hipertenzija.

Komentarai

Ši būklė vadinama izoliuota ambulatorine hipertenzija arba slaptąja hipertenzija. Šios būklės paplitimas panašus kaip ir izoliuotos įstaigos hipertenzijos. Manoma, kad 1 iš 7 ar 8 asmenų, kurių įstaigos kraujospūdis normalus, gali patekti į šią kategoriją.

Tarp tokių pacientų didesnis organų taikinių pažeidimo ir metabolinių rizikos veiksnių paplitimas, palyginti su pacientais, kurių AKS yra normalus. Užmaskuota hipertenzija didina kardiovaskulinę riziką.

Aukštas kraujo spaudimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Be kraujospūdžio matavimo, būtina atidžiai išmatuoti ŠSD pulsas skaičiuojamas bent 30 s arba daugiau, esant aritmijoms. Pakartotinai nustatomos padidėjusios reikšmės rodo padidėjusią riziką, padidėjusį simpatinį arba sumažėjusį parasimpatinį aktyvumą ar ŠN. Fizinio ištyrimo metu ieškoma papildomų rizikos veiksnių, antrinės hipertenzijos arba organų taikinių pažeidimo požymių.

Turi būti pamatuoti ūgis, svoris, siekiant įvertinti KMI pagal standartines formules. Taip pat pacientui stovint būtina pamatuoti liemens apimtį.